16 tonų sverianti Giraitės Šventosios Šeimos bažnyčios stogo konstrukcija pakyla į orą. Vainiku vadinamas stogas keturiomis grandinėmis pritvirtintas prie krano palengva artėja iš plytų sumūrytos apvalios pastato konstrukcijos link. Konstrukcija leidžiasi ir lėtai nusėda ant pastato sienų. Tai ženklas, kad pusė Giraitės bažnyčios jau pastatyta.

„Statyti bažnyčią – didelė atsakomybė, tačiau toks yra mūsų, katalikų, pašaukimas. Statome žmonėms, kad jie turėtų kur susiburti. Sukurti sakralią erdvę nėra paprasta. Ruošiame patalpas taip, kad tai būtų ne tik bažnyčia, bet ir patogi susitikimo vieta gyventojams“, – kalba Giraitės bažnyčią statančios UAB „Archis“ darbų vadovas JONAS URBONAS.

Žibintas ant kalvos

2022 m. Romainių gyventojų parašytas laiškas bažnyčios bendruomenei paskatino maldos namų statybas. Romainių koplyčia buvo privatizuota ir bendruomenė nebeturėjo kur melstis. Tais pačiais metais buvo įkurta Giraitės parapija.

2024-aisiais buvo pašventintas pamatas ir įkasta kapsulė, joje nurodyti šio laikmečio vadovaujančių ir pastatą kūrusių asmenų vardai – popiežiaus, vyskupo, Kauno rajono mero, pastatą projektavusių architektų. Tai yra tarsi šios bažnyčios kertinis akmuo.

Šiandien čia jau iškilęs mūrinis pastatas, ant kurio stogo ką tik užkeltas metalinis vainikas. Viduryje po vainiku įkurta pagrindinė erdvė, kur bus aukojamos šv. Mišios, o aplink ratu išsidėsčiusios parapijos patalpos: vaikų žaidimų kambarys, raštinė, zakristija, choro kambarys, klebono butas.

Pagrindinėje erdvėje langų nedaug. Pasak pastato architekto Gintauto Šveikausko, taip užtikrinamas maldos privatumas. Bažnyčios priekyje numatytas šiek tiek aukščiau iškeltas altorius ir ore kabantis šviečiantis tabernakulis. Jis bus prižiūrimas iš dviejų pusių – presbiterijos ir koplyčios, kurioje numatyta erdvė asmeninei maldai. Dvi koplyčios sienos bus visiškai stiklinės, todėl tai šviesiausia erdvė pastate. Pro langus atsivers gražus vaizdas į parką ir tvenkinį.

Bažnyčia bus ir graži, ir simboliškai prasminga. „Langai bus švelniai veidrodiniai. Pats pastatas iš viršaus atrodys kaip netaisyklingas graikiškos formos kryžius. Taip pat į šią šventovę galime žvelgti kaip į žibintą, nes jos viršus švies. Jėzus sakė: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12). Architektūriškai bažnyčia stovės ant supiltos kalvos, ir ta žibinto šviesa spindės nuo kalno, kuris Biblijoje vaizduojamas ir kaip susitikimo su Dievu vieta.

„Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 14–16).

Taip pat pastato forma primena šulinį, kuris yra Santuokos sakramento Senajame Testamente simbolis“, – maldos namų simboliką aiškina Giraitės Šventosios Šeimos parapijos klebonas kunigas TOMAS TREČIOKAS.

Apvali bažnyčios forma – iššūkis

Visame Kauno rajone tai bus vienintelė taisyklingos apvalios formos bažnyčia. Pasak kunigo T. Trečioko, rato forma neturi nei pradžios, nei pabaigos, kaip ir Dievas. Juolab kad ši forma leidžia šeimyniškai susėsti puslankiu. Tačiau statybininkams apvalus pastatas – tikras galvos skausmas.

„Bažnyčios retai kada būna apvalios, nes tokias jas labai sunku pastatyti. Įsivaizduokite, ką reiškia mūryti apvaliai. Juk prie apvalaus paviršiaus nepridėsi gulsčiuko ir neištempsi virvės, o padaryti kreivą sieną negalima. Todėl kiekvieną plytą reikia dėti labai atsakingai. Mūrininkų specialistų, kurie sugebėtų taip dirbti, trūksta. Džiugu, kad radome vyrų, turinčių tokį išmanymą. Statyti bažnyčią – atsakingas darbas, toks pastatas stovės šimtus metų. Giraitės bažnyčia tikrai bus ilgaamžė, nes jos statybai naudoti nerūdijančiojo plieno ryšiai, o sienos sumūrytos lygiai“, – apie iššūkius, susijusius su pastato forma, pasakoja J. Urbonas.

Apvali pastato forma apsunkina ne tik statybas. Bažnyčioje giedama, kalbama, todėl svarbu, kad čia visur akustika būtų nepriekaištinga. Pasak J. Urbono, apvali maldos namų struktūra nepadeda garsui geriau sklisti, priešingai, apsunkina jo dinamiką. Tačiau architektai pasistengė įgyvendinti ir šią sudėtingą užduotį.

„Bažnyčioje bus galima rengti sakralinės muzikos koncertus. Architektai, galvodami apie gerą akustiką, parinko atitinkamas vidaus apdailos medžiagas. Yra ir garsą sugeriančių medžiagų, į kurias atsimušusi garso banga lūžta. Statydami Giraitės bažnyčią iš Vokietijos atsivežėme gipsines garsą sugeriančias plokštes su skylutėmis. Jas įtvirtinsime prie balkono kaip dekoracijas, tai padės garso bangai lūžti taip, kad nebūtų aido“, – sako J. Urbonas.

Tikimasi, kad bažnyčioje organizuojami koncertai burs bendruomenę.

Priimti su laimėjimu ir nesėkme

Pasak kunigo T. Trečioko, buvo ilgai svarstoma, kokia galėtų būti Giraitės parapijos kryptis, kurios šiandieniniam pasauliui labiausiai reikia. Galiausiai nuspręsta parapiją pavadinti Šventosios Šeimos, nes žmonėms reikia buvimo kartu. Šeimoje žmogus, anot dvasininko, priimamas besąlygiškai – ir su klaidomis, laimėjimais, ligomis, šitaip norima elgtis ir parapijoje, stiprinti palaikymo ir meilės kultūrą.

Parapijoje kunigas jau atlieka savo darbą – lanko ligonius, šventina parapijiečių namus. Kartą per mėnesį vyksta susirinkimas su bendruomene. „Didelį buvimo kartu poreikį jaučiu lankydamas žmones namuose, dalyvaudamas bendruomenės renginiuose: namų kino peržiūrose, pyragų, kaimynų dienose, sodų šventėje – stengiuosi kuo dažniau dalyvauti bendruomenės veikloje“, – prisipažįsta kunigas T. Trečiokas.

Lapkričio 29 dieną numatoma dar viena bendruomenės šventė – visai greta bažnyčios bus įžiebta Giraitės eglutė.

Pasak kunigo T. Trečioko, jeigu viskas eisis sklandžiai, bažnyčios durys tikintiesiems atsivers 2027-aisiais.

„Labai smagu matyti, kai į mūsų rankomis pastatytus maldos namus jau žengia tikintieji. Momentas, kai reikia atrakinti bažnyčios duris, yra labai jautrus. Širdis džiūgauja, kai į naujai pastatytą šventovę susirenka tiek tikinčiųjų, kad tiesiog netelpa pastate“, – dalinasi J. Urbonas.

Kunigas T. Trečiokas nuoširdžiai dėkoja mecenatams, remiantiems bažnyčios statybas. Pasak jo, be Kauno rajono mero Valerijaus Makūno ir jo komandos bei dosnių bendruomenės žmonių, pastatas dar nestovėtų, o stogo vainiko nebūtų ant ko kelti.

Šaltinis: bernardinai.lt